Prieš šventes gyventojai pastebi nuolaidas ir „proginę“ reklamą

2007-01-25

Prieš praėjusias Kalėdų ir Naujųjų metų šventes labiau nei paprastai pastebimos buvo reklamos, skelbiančios nuolaidas ir akcijas prekybos centruose. Labiausiai šoktelėjo prekybos centro „Iki“ akcijų pastebimumas.

Taip pat pastebėtos ir įsimintos buvo „proginės“ reklamos, susietos su artėjančiomis šventėmis. Tarp jų išsiskyrė „Tele2” reklama - ypač „Tele2 Pildyk“ reklamos kampanija-serialas, kurio paskutinėse „serijose“ jaunieji reklamos herojai kalbasi apie dovanas bei kalėdinę nuotaiką.

Tai parodė reprezentatyvi Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių) 18-74 m. amžiaus gyventojų apklausa telefonu, kurią gruodžio 15-16 d. atliko specializuota rinkos tyrimų įmonė „Reklamos tyrimai“ kartu su skambučių centru „Fonitel“. Ši apklausa yra tęstinio projekto – Lietuvos vartotojų reakcijos į reklamą monitoringo – dalis. Apklausa vykdoma kiekvieną mėnesį, jos metu apklausiama apie 500 gyventojų.

Minėtąją bei kitas „Tele2” reklamas tarp trijų įsiminusių pastarojo meto reklamų nurodė 5,5 proc. apklaustųjų (13 proc. tarp jauniausių, 18-29 m. amžiaus, gyventojų).

Pastebėtos buvo ir kitos „proginės“ reklamos – pvz., kasmetinė „Coca-Cola“ reklama su Kalėdų seniu bei kitais šventiniais atributais (4,6 proc. tarp jauniausių, 18-29 m. amžiaus, gyventojų).

Šių metų sausio 12-13 d. specializuotos rinkos tyrimų įmonės „Reklamos tyrimai“ kartu su skambučių centru „Fonitel“ atliktoje kitoje analogiškoje apklausoje taip pat buvo aiškintasi, kokie TV reklamų bruožai Lietuvos gyventojams labiausiai nepatinka, kas TV reklamoje sukelia neigiamą žmonių reakciją.

Du dažniausiai gyventojų minėti neigiamai nuteikiantys TV reklamų bruožai: „kai ta pati reklama labai ilgai ir dažnai kartojama“ (minėjo 49,6 proc. apklaustųjų) ir „kai reklama man atrodo kvaila, beprasmė“ (32,4 proc.). Šie bruožai buvo dažniausiai minimi praktiškai visose apklaustųjų socialinėse-demografinėse grupėse.

Kitos dvi dažniausiai minėtos neigiamos TV reklamos savybės: „kai reklama labai ištęstą“ (17,2 proc.) ir „kai reklama prieštarauja mano vertybėms bei įsitikinimams“ (12,0 proc.). Tiesa, pastaroji savybė turi palyginti menką svarbą jauniausiems, 18-29 m. amžiaus, gyventojams.

Įdomu, kad gyventojai labiau akcentuoja pramoginius TV reklamos aspektus („atsibodusi“, „ištęsta“; patiems jauniausiems itin svarbu, kad reklama nebūtų „nuobodi“, „neišsiskirianti“). Mažiau svarbos teikiama pačiai žinutei apie prekę: „kai reklama nepasako nieko svarbaus ir/ar įdomaus apie produktą“ (tik 4,2 proc.); „kai reklamuojamas produktas man yra neaktualus“ (tik 2,8 proc.).

Emocinės, pirminės („patinka“ / „nepatinka“) žmonių reakcijos į reklamą svarba – tai vienas vyraujančių klausimų pastarojo meto reklamos specialistų bei tyrėjų diskusijose. Naujausi moksliniai tyrimai šio rodiklio svarbą reklamos efektyvumui vis labiau patvirtina.

Lietuvos vartotojų reakcijos į reklamą monitoringas pradėtas 2006 m. rudenį, siekiant plėtoti Lietuvos reklamos rinkos infrastruktūrą. Projektą kuruojanti įmonė „Reklamos tyrimai“ specializuojasi ne tik reklamos kampanijų efekto vertinimo tyrimuose (angl. post-testing), bet ir tyrimuose, kurių paskirtis – pagalba, projektuojant reklamą bei vertinant reklamos projektus (angl. pre-testing). Projekto partneris skambučių centras „Fonitel“ atlieka apklausas telefonu ne tik su reklama susijusiuose, bet ir kitų sričių rinkos bei viešosios nuomonės tyrimuose. >>

1 grafikas

Lyderiai: kokia apklaustųjų dalis paminėjo prekės ženklo reklamą tarp trijų įsiminusių pastarojo meto reklamų (proc., N = 512)
 

2 grafikas
Labiausiai nepatinkantys TV reklamų bruožai (proc., N = 500) 

Atgal